Po pirmadienio kraupių įvykių Kaune visi sujudo. Daugelis interneto portalų, TV kanalų, radijo stočių ir spaudos leidinių be perstojo ėmė informuoti apie besikeičiančią situaciją, analizuoti kas nutiko ir kodėl. Daugelis politikų ir žurnalistų ėmė baksnoti į teisėsaugininkus – jei jie būtų dirbę tinkamai, būtų buvę įmanoma užbėgti tragedijai už akių. Galbūt.
Tik mane stebina žiniasklaidos pozicija, kad ji nė lašelio atsakomybės nenori prisiimti sau. Jei mes, žurnalistai, tokie „šventi“, kodėl neskyrėme daugiau dėmesio Drąsiui Kedžiui ir jo laiškams, įrašams bei prašymams. Nes daugeliui mūsų jis atrodė „pačiuožęs“, nes daugeliui mūsų atrodė, kad tai ne mūsų reikalas, nes daugelis iš mūsų tingėjo gilintis.
Neaišku, kas ten kaltas, neaišku ar tikrai mergytė buvo tvirkinama pedofilų ir kas jie tokie ar tai pats D.Kedys be reikalo persekiojo žmones. Man aišku viena, kad žiniasklaida, kuri slapčia mėgaujasi tituluojama ketvirtąja valdžia ar sarginiu visuomenės šuniu turėjo pabandyti labiau įsigilinti į šią istoriją, turėjo pabandyti išsiaiškinti kas ištikro vyksta, ar kas nors tikrai skriaudė mergaitę ir kas tie skriaudikai, o jei tokie yra, kodėl jie vis dar laisvi. O jei nieko panašaus į D.Kedžio dėstomus įtarimus nebuvo – išanalizuoti kodėl šis vyras taip elgiasi ir kaip jis ketina elgtis ateityje, t.y. žiniasklaida kaip ir teisėsauga turėjo ir galėjo užkirsti kelią tragedijai.
Tačiau daugelis žurnalistų gavusių D.Kedžio laiškus ir DVD su dukrytės pasakojimais tik numojo ranka: „Kažkoks nesveikas.“ arba „Tai teisėsaugos institucijų darbas.“ O šiandien daugelis tų pačių žurnalistų sėkmingai ir akiplėšiškai drasko akis policininkams, prokurorams ir kitiems pareigūnams kaltindami juos neatlikus savo darbo. Tačiau tik maža saujelė mūsų pačių, žurnalistų, bandė savo darbą atlikti – pasirodė tik kelios laidos ir keli straipsniai po D.Kedžio kreipimosi. Ir dar mažesnė saujelė šiandien sako besijaučią kalti ir atsakingi už tragediją (tik naujienų agentūros BNS vadovo Artūro Račo bloge perskaičiau, kad jis graužiasi dėl Kauno tragedijos, nes nepadaręs visko, ką, galbūt galėjo bent bandyti padaryti.).
Publikuota 2009 m. spalį portale Lietuviams.com
Tik mane stebina žiniasklaidos pozicija, kad ji nė lašelio atsakomybės nenori prisiimti sau. Jei mes, žurnalistai, tokie „šventi“, kodėl neskyrėme daugiau dėmesio Drąsiui Kedžiui ir jo laiškams, įrašams bei prašymams. Nes daugeliui mūsų jis atrodė „pačiuožęs“, nes daugeliui mūsų atrodė, kad tai ne mūsų reikalas, nes daugelis iš mūsų tingėjo gilintis.
Neaišku, kas ten kaltas, neaišku ar tikrai mergytė buvo tvirkinama pedofilų ir kas jie tokie ar tai pats D.Kedys be reikalo persekiojo žmones. Man aišku viena, kad žiniasklaida, kuri slapčia mėgaujasi tituluojama ketvirtąja valdžia ar sarginiu visuomenės šuniu turėjo pabandyti labiau įsigilinti į šią istoriją, turėjo pabandyti išsiaiškinti kas ištikro vyksta, ar kas nors tikrai skriaudė mergaitę ir kas tie skriaudikai, o jei tokie yra, kodėl jie vis dar laisvi. O jei nieko panašaus į D.Kedžio dėstomus įtarimus nebuvo – išanalizuoti kodėl šis vyras taip elgiasi ir kaip jis ketina elgtis ateityje, t.y. žiniasklaida kaip ir teisėsauga turėjo ir galėjo užkirsti kelią tragedijai.
Tačiau daugelis žurnalistų gavusių D.Kedžio laiškus ir DVD su dukrytės pasakojimais tik numojo ranka: „Kažkoks nesveikas.“ arba „Tai teisėsaugos institucijų darbas.“ O šiandien daugelis tų pačių žurnalistų sėkmingai ir akiplėšiškai drasko akis policininkams, prokurorams ir kitiems pareigūnams kaltindami juos neatlikus savo darbo. Tačiau tik maža saujelė mūsų pačių, žurnalistų, bandė savo darbą atlikti – pasirodė tik kelios laidos ir keli straipsniai po D.Kedžio kreipimosi. Ir dar mažesnė saujelė šiandien sako besijaučią kalti ir atsakingi už tragediją (tik naujienų agentūros BNS vadovo Artūro Račo bloge perskaičiau, kad jis graužiasi dėl Kauno tragedijos, nes nepadaręs visko, ką, galbūt galėjo bent bandyti padaryti.).
Publikuota 2009 m. spalį portale Lietuviams.com
No comments:
Post a Comment