Su šiuo įrašu turbūt kalu dar vieną vinį, kad būčiau įtraukta į kai kurių mamų juodąjį blogerių sąrašą. Ir jau įtariu, kad šio įrašo atsiradimas bus paaiškintas vienareikšmiškai: „Iš pavydo, nes pati neturi vaikų.“
Aną dieną atsidariusi Facebook‘ą pamačiau tris gražias nuotraukas, įkeltas savo kursiokės – vienoje ji su savo pirmagimiu, kitoje – mažylis ir tėvelis, o trečioje – tiesiog besišypsantis mažasis. Tikrai gražu. Bet tik žvilgt į komentarus po tom nuotraukom ir pirmasis jų štai toks: Ir nieko nėr gražiau už tokius rytus, šypsenas, prisilietimą. Tik neturintys vaikų gali pagalvoti, kad čia bobų kliedesiai:) Maniškei jau pusantrų, o aš vis dar taip pat gaudau visus rytus, šypsenas ir prisiglaudimus. Ir tikiuos niekada nebaigti :)
Ir nustėrau dėl tokio nežinia iš kur atsirandančio agresyvumo. Juk niekas nei rašė, kad mažylio šypsena nieko verta, nei turbūt ketino tai daryt. Bet štai toji išdidi pusantrų metų dukrytės mama iškart išreiškė priešiškumą ir pasipiktinimą, kad matai tie kas vaikų neturi tai šito nesupras ir gal apskritai yra antrarūšiai visuomenės padarai. Tikrai keistoka retorika ir ginimosi taktika, kai niekas nepuola ir nesiruošia pulti.
No comments:
Post a Comment