Those Nepali guys and their foreign loves

Incredible things happen here in Goa

Incredible stories happen and make you think about morality standards, about how low human beings can go to reach their goals, how desperate Western girls are  and how, on the other hand, desperate Nepali man are .

Here is this 23 year old slim Nepali boy (I cannot call him man!) and here is his wife – 39 years old curvy (nicely said) lady. They look like a mother and son. They just got married. There is no Canadian embassy in Kathmandu, so they had to travel to Delhi to apply for spouse visa for him. As they already were in India they decided to visit Goa and have something like a honeymoon.

I was told by another Nepali who knows the just married guy, that he got married just to get to Canada. I guess having holidays in Goa is just something that comes as an extra, complimentary. A big expensive camera on his neck too.

I just don’t get how this lady doesn’t understand what is going on. Why does she believe it’s a true love story? She just needs to look at the mirror – she is not pretty, a bit fat and not young lady from a country which is considered as very wealthy. And her husband – young, not ugly, thin boy from a poor country.

 And somehow I think that this is even worse than prostitution. Prostitutes sell just sex, they charge for something which both sides understand just as some service. Client knows that he came for sex, not love. He knows that he is paying for it. Prostitute does the job.

And here this naïve woman believes that she gets love, a husband for all her life. And the guy not just makes love for money, he also pretends 24/7 that he loves her. And she doesn’t realize it’s just for money. In prostitution both involved parties understand what is going on. In this case – only one of them does. And selling feelings, not just sex, in my opinion, is a sad and cruel thing. Even if this is just the only (I don’t think so) way out of poverty.

Another guy, a bit older than the first one (around 30) is a real professional. He runs a resort in Goa. So he has a lot of opportunities to meet loads of Western girls. All could be almost fine – I mean there are plenty of men who change girls every week or weekend, like he does. As well as there are girls who do the same. And he has it very well – tourists come and leave all the time. BUT, he has a family back in Nepal – a wife and two kids. And as this is not enough, there are girls and women who he kind of has relations with, not just sex. And sometimes it even happens, that a couple of them visit his resort and of course him at the same time. But this doesn’t stop him. He even slept with an old lady just to get a German visa. She promised to help him and told to come to her room the same night. He did. And later in Germany he constantly fucked her. But not just her.

His cousin, a bit younger, but also with a family back in Nepal – two kids and a wife. But maybe this one is even worse than his big cousin, from whom he maybe got his first lessons. He managed to cheat not only his wife, but also his permanent girlfriend (lover)! He was also having a new girl every week. But this guy also met a very young girl from Germany, who came to Goa with her parents. And she fell in love with this Nepali Casanova. And even after she left they kept in touch. As a girlfriend and a boyfriend. But that did not stop him to fuck around. She managed to get an internship here in Goa, so now they are staying together and maybe he stopped double cheating. By the way, before coming here, his girlfriend went to Nepal, where she visited his family! How freaky is this – visiting your lover’s wife and kids.

P.s. The night I was writing this piece, the first guy left his wife sleeping alone in a room and decided it is better to sit with his Nepali fellows and tell them things about his life (improving for sure), including that this lady is already the 53^rd in his list (he had Nepali girls as well as girls from all over the world before).

Lietuviškas keliautojas prilygsta tik rusui

Man čia draugė papasakojo, kaip tik grįžusi iš viešnagės pas mane. Ir aš jai tą visą reziumavau taip – tai čia tau šliūkštelėjo lietuviškų srutų į snukį, kad nepamirštum iš kur esi ir kas ištikro tave supa.

O buvo taip. Finnair skrydis iš Delio į Helsinkį vėlavo išskristi, nes jau sulaipinus keleivius viena jų labai prastai pasijuto ir teko ją gabenti į ligoninę. Bet suomiai žino kaip skraidyt ir visą tą skraidymą organizuoti. Tai jie tuoj paaiškino, kad kol kas nežino kaip čia viskas bus, bet likus valandai iki skrydžio pabaigos visiems bus pranešta, kas nutiks su jų skrydžiais iš Helsinkio. Kaip tarė, taip padarė. Buvo pranešta, kad dalis skrendančiųjų į Vilnių galės tai padaryti dar tą patį vakarą per Varšuvą, o kitiems teks laukti rytojaus. Visiems buvo nurodyta eiti į Transfer desk, kur viskas bus paaiškinta. Bet gaujelė lietuvių tik ėmė siusti. Mano draugė nurėpliojusi iki to stalo dar pabandė savo laimę gražiai paprašydama ir ją tą patį vakarą į Lietuvą parskraidinti, bet kai pabandymas nepavyko, labai nesupyko ir mėgavosi keliautojo potyriais – oro linijų suteiktu gražiu viešbučio kambariu ir vakariene. Bet kiti tautiečiai taip ramiai į šitą neatsinešė ir piktinosi viskuo kas tik jų paršgalvėms daėjo. Pavyzdžiui, tie, kurie gavo bilietus tą patį vakarą skrydžiams į Vilnių per Varšuvą buvo nepatenkinti „KODĖL PER VARŠUVĄ?!“ arba „KODĖL ANT BILIETO NURODYTA, KAD VILNIUJE BŪSIME TIK KITĄ DIENĄ“, o suomė kantriai aiškino, kad štai leidžiatės pusvalandį po vidurnakčio, tai jau bus kita diena ir pan.

O ir likę nakvoti Helsinkyje jautėsi labai nuskriausti apgyvendinti gerame viešbutyje ir gavę švedišką vakarienę. Matai, kaip baisu, net aptarnauti negali, patiems tenka maistą į lėkštę įsidėt. Ir vakarieniaut, žinoma, jie atėjo visu būriu, nes tokie išgamos debilavoti po vieną nevaikšto, tik būriais, ne veltui ir į Indiją keliavo tik su turistine grupe.

Tad toji mano draugė, keliavusi viena, jiems tapo tiesiog pramoga/egzotika/erotika. Kaip čia taip, kitaip, kažkaip neteisingai, ne kaip visi žmonės.

Pirmiausia jie sužinoję, kad mano draugė buvo Goa suskubo pasiteirauti: O ką ten matėte? Na, ji pernelyg daug nematė, tiesiog ilsėjosi, pramogavo, tai taip ir pasakė. Debilavotojų tai nepatenkino, tad jie tučtuojau ėmė žerti kaip jie matė tą aną trečią ir ketvirtą. Ir apklausa tęsėsi. Gaujai parūpo sužinoti ar viešbutyje, kuriame ji gyveno būna kokia nors PROGRAMA? Kas čia dabar per nesąmonių šou? Nu grynai tokiems, kurie už save net pagalvot negali ir tik į Cicino stiliaus plunksnuotas šokėjas ėsdami kokį labiausiai į kotletą panašų vietinį daiktą (nes neduok die kažką kitoniško paragausi) vėpsot sugeba. Mano draugė kantriai paaiškina, kad ji buvo apsistojusi tokioje vietoje kur tik bambukiniai namukai ir paplūdimio restoranas, o su savimi užsiimi pats, jokių programų nėra.

Apklausa tęsėsi. Kaip be klausimo: Kiek kainavo??? Ir tada kirto iš peties ir pareikalavo paaiškinimo: Kuo gi pliažas Goa skiriasi nuo Egipto ar Turkijos pliažų, suprask kam ten trenktis, jei yra arčiau. Mano draugė į šį klausimą atsakyti nebesugebėjo. Buvo nuginkluota tiesiog. Ir tada jai buvo tėkštas galutinis srutų pliūpsnis: Mes čia pakalbėjome, kad jei pora savaičių tik pliaže buvote, tai labai neįdegusi atrodote!

Kieno koks sumautas reikalas matuoti kažkieno įdegį?

Va su tokiais keliautojais susidūręs supranti, kad mums dar jūrios marios ir bei gi šviesmečiai iki tokių, su kuriais susiduriu čia – pagyvenę ponai ir ponios iš olandijų, graikijų ir kitur, jau tikrai ne patys mitriausi, bet labai inteligentiški ir visai nesibodintys keliauti vieni! Nes žino kaip tai daroma, nes moka kalbėti angliškai, nes keliavo visą gyvenimą. Todėl jie žiemas leidžia Goa, Tailande ir dar visur kur tik sugalvoja pasišildyti senus kaulus už pigiau. Bet jie yra mandagūs ir protingi, jie žino, kad norint kažką gauti, skandalu geriau nepradėti.

O mūsiškiai nori aplėkti kuo daugiau lankytinų objektų per kuo trumpesnį laiką, tarsi tai kokios varžybos. Ir beveik garantuoju, kad šitie dalbajobai, su kuriais mano draugei teko nelaimė dalintis skrydžiu, grįžę apie Indiją nieko gero nepasakys, jau matau jų tekstus: Ten vien šiukšlės, skurdas, žmonės durni, o maistas toks, kad neįanoma valgyti. Jiems niekur nėra gerai, niekur nėra įdomu, išskyrus jų pačių butą Fabijoniškėse ar Šeškinėje. Jiems comfort zone palikimas yra tragedija.

Todėl per šitokius keliauninkus, keliautojų reitinge mes tampame palyginami tik su rusais. Esame blankios rusų keliautojų kopijos.