Lietuviškas keliautojas prilygsta tik rusui

Man čia draugė papasakojo, kaip tik grįžusi iš viešnagės pas mane. Ir aš jai tą visą reziumavau taip – tai čia tau šliūkštelėjo lietuviškų srutų į snukį, kad nepamirštum iš kur esi ir kas ištikro tave supa.

O buvo taip. Finnair skrydis iš Delio į Helsinkį vėlavo išskristi, nes jau sulaipinus keleivius viena jų labai prastai pasijuto ir teko ją gabenti į ligoninę. Bet suomiai žino kaip skraidyt ir visą tą skraidymą organizuoti. Tai jie tuoj paaiškino, kad kol kas nežino kaip čia viskas bus, bet likus valandai iki skrydžio pabaigos visiems bus pranešta, kas nutiks su jų skrydžiais iš Helsinkio. Kaip tarė, taip padarė. Buvo pranešta, kad dalis skrendančiųjų į Vilnių galės tai padaryti dar tą patį vakarą per Varšuvą, o kitiems teks laukti rytojaus. Visiems buvo nurodyta eiti į Transfer desk, kur viskas bus paaiškinta. Bet gaujelė lietuvių tik ėmė siusti. Mano draugė nurėpliojusi iki to stalo dar pabandė savo laimę gražiai paprašydama ir ją tą patį vakarą į Lietuvą parskraidinti, bet kai pabandymas nepavyko, labai nesupyko ir mėgavosi keliautojo potyriais – oro linijų suteiktu gražiu viešbučio kambariu ir vakariene. Bet kiti tautiečiai taip ramiai į šitą neatsinešė ir piktinosi viskuo kas tik jų paršgalvėms daėjo. Pavyzdžiui, tie, kurie gavo bilietus tą patį vakarą skrydžiams į Vilnių per Varšuvą buvo nepatenkinti „KODĖL PER VARŠUVĄ?!“ arba „KODĖL ANT BILIETO NURODYTA, KAD VILNIUJE BŪSIME TIK KITĄ DIENĄ“, o suomė kantriai aiškino, kad štai leidžiatės pusvalandį po vidurnakčio, tai jau bus kita diena ir pan.

O ir likę nakvoti Helsinkyje jautėsi labai nuskriausti apgyvendinti gerame viešbutyje ir gavę švedišką vakarienę. Matai, kaip baisu, net aptarnauti negali, patiems tenka maistą į lėkštę įsidėt. Ir vakarieniaut, žinoma, jie atėjo visu būriu, nes tokie išgamos debilavoti po vieną nevaikšto, tik būriais, ne veltui ir į Indiją keliavo tik su turistine grupe.

Tad toji mano draugė, keliavusi viena, jiems tapo tiesiog pramoga/egzotika/erotika. Kaip čia taip, kitaip, kažkaip neteisingai, ne kaip visi žmonės.

Pirmiausia jie sužinoję, kad mano draugė buvo Goa suskubo pasiteirauti: O ką ten matėte? Na, ji pernelyg daug nematė, tiesiog ilsėjosi, pramogavo, tai taip ir pasakė. Debilavotojų tai nepatenkino, tad jie tučtuojau ėmė žerti kaip jie matė tą aną trečią ir ketvirtą. Ir apklausa tęsėsi. Gaujai parūpo sužinoti ar viešbutyje, kuriame ji gyveno būna kokia nors PROGRAMA? Kas čia dabar per nesąmonių šou? Nu grynai tokiems, kurie už save net pagalvot negali ir tik į Cicino stiliaus plunksnuotas šokėjas ėsdami kokį labiausiai į kotletą panašų vietinį daiktą (nes neduok die kažką kitoniško paragausi) vėpsot sugeba. Mano draugė kantriai paaiškina, kad ji buvo apsistojusi tokioje vietoje kur tik bambukiniai namukai ir paplūdimio restoranas, o su savimi užsiimi pats, jokių programų nėra.

Apklausa tęsėsi. Kaip be klausimo: Kiek kainavo??? Ir tada kirto iš peties ir pareikalavo paaiškinimo: Kuo gi pliažas Goa skiriasi nuo Egipto ar Turkijos pliažų, suprask kam ten trenktis, jei yra arčiau. Mano draugė į šį klausimą atsakyti nebesugebėjo. Buvo nuginkluota tiesiog. Ir tada jai buvo tėkštas galutinis srutų pliūpsnis: Mes čia pakalbėjome, kad jei pora savaičių tik pliaže buvote, tai labai neįdegusi atrodote!

Kieno koks sumautas reikalas matuoti kažkieno įdegį?

Va su tokiais keliautojais susidūręs supranti, kad mums dar jūrios marios ir bei gi šviesmečiai iki tokių, su kuriais susiduriu čia – pagyvenę ponai ir ponios iš olandijų, graikijų ir kitur, jau tikrai ne patys mitriausi, bet labai inteligentiški ir visai nesibodintys keliauti vieni! Nes žino kaip tai daroma, nes moka kalbėti angliškai, nes keliavo visą gyvenimą. Todėl jie žiemas leidžia Goa, Tailande ir dar visur kur tik sugalvoja pasišildyti senus kaulus už pigiau. Bet jie yra mandagūs ir protingi, jie žino, kad norint kažką gauti, skandalu geriau nepradėti.

O mūsiškiai nori aplėkti kuo daugiau lankytinų objektų per kuo trumpesnį laiką, tarsi tai kokios varžybos. Ir beveik garantuoju, kad šitie dalbajobai, su kuriais mano draugei teko nelaimė dalintis skrydžiu, grįžę apie Indiją nieko gero nepasakys, jau matau jų tekstus: Ten vien šiukšlės, skurdas, žmonės durni, o maistas toks, kad neįanoma valgyti. Jiems niekur nėra gerai, niekur nėra įdomu, išskyrus jų pačių butą Fabijoniškėse ar Šeškinėje. Jiems comfort zone palikimas yra tragedija.

Todėl per šitokius keliauninkus, keliautojų reitinge mes tampame palyginami tik su rusais. Esame blankios rusų keliautojų kopijos.