#Brexit jau aptartas ir visaip praanalizuotas
politikų, politologų, ekonomistų, bankininkų, eilinių žmonių gatvėse ir
facebookuose. Prisipažinsiu, britai nustebino. Ir visokias įžvalgas ir pramatymus
girdėti ir skaityti šiandien buvo įdomu, gi žurnalistinis smalsumas.
Pagalvojau ir dar
apie vieną aspektą. Lazda turi galus. Tuo antruoju dabar ir gauna nemaža dalis
lietuvių. Ne visi, bet tikrai dažnas (per dažnas) užsienyje (ir Lietuvoje) gyvenantis
lietuvis yra labai neigiamai nusiteikęs prieš imigrantus tiek savo gyvenamoje
šalyje, tiek gimtojoje Lietuvoje. Taip dažnai mūsų tautiečiai JK skundžiasi ir
bjaurisi kaimynais indais, pakistaniečiais, lenkais, albanais, taip dažnai
piktinasi, kad į Lietuvą privažiuos visokių „juodašiknių“. O šiandien sužinojo,
kad britai (didesnė jų pusė) apie juos
galvoja lygiai taip pat kaip jie apie tuos „babajus“ ir „juodašiknius“. Kad
jiems lietuviai ar kiti ES šalių piliečiai lygiai taip pat atgrasūs, kaip
mūsiškiams emigrantams kiti savo šalį dėl vienokių ar kitokių priežasčių
palikusieji.
Žinoma, ne visi,
tikrai ne visi lietuviai JK nusiteikę rasistiškai. Daugybei žmonių gyvenimas
svetimoje, daugiakultūrinėje erdvėje atvėrė platesnį akiratį, o kai kurie jau
ir išvykdami jį tokį turėjo. Bet tiems su plačiu akiračiu šitas Brexit reikalas
ir nebus toks skausmingas (nekalbu apie emocinį aspektą) kaip tiems, kurie
dirba paprastus ir prastus darbelius (arba nieko nedirba) ir keiksnoja „babajus“. Londono City
darbuotojas gana nesunkiai pakels sparnus į kokį Singapūrą ar Niujorką. O
piktasis juodadarbis kitų imigrantų nemėgėjas jausis nukentėjęs ir sakys, kad
britai durni ir siaurakakčiai, kad nevertina mūsų bei mūsų indėlio į jų
ekonomiką
Ir dar. Nelabai
linksma turi būti šalyje, kur beveik pusė piliečių liūdi dėl referendumo rezultatų.
Ir dar keli milijonai jos gyventojų, ne piliečių, jaučiasi nereikalingi, atstumti
ir pažeminti.
