Liberalai toliau kalasi vinis į karstą

RokiškisRabinovičius prieš kelias dienas patarkavo liberalus. Noriu ir aš, tik truputį iš kito šono. Mane siutas ima, nes balsuot gi už juos žadėjau ir nebežinau ką daryt. Alternatyva būtų konservatoriai, bet man visiškai netinka jų požiūris į šeimą, seksualines mažumas, bažnyčios įtraukimas į politiką, abortus, mane biesina jų dagiai. Socialdemokartai, darbiečiai, tvarkiečiai, lenkai net svarstymo neverti. Valstiečiai, nors turi visokių privalumų (pvz. į kultūros ministres siūlytų Lianą Ruokytę-Jonsson), bet mane gąsdina. Tai ir parinuos ir pykstu ant liberalų, kad mus taip nuvylė ir paliko be pasirinkimo.

Masiulio ir MG reikalas šūdinas. Bet kas mane dar labiau toliau užmušinėja yra jų elgesys jau po didžiojo sprogimo. Po viso to Masiulio skandalo išvirtimo viešumon, man buvo ne tik pikta, bet ir gaila jų. Tada Gentvilas pareiškė, kad jiems svarbiausia išsaugoti tikruosius liberalų rinkėjus. Va galvoju kaip gerai.  Bet tuomet prasidėjo. Nei Šimašius nei Gentvilas, du partijos lyderiai, nedalyvavo LGBT eitynėse, nes, matyt, galvoja, kad Lietuvos visuomenėje, net liberalioje, nusiteikimas prieš homoseksualus stipresnis už palankumą ar toleranciją jiems. O juk tiems tikriesiems liberalių vertybių išpažinėjams bei jų vėliavnešiams turėtų būti visiškai nesvarbu kas ką myli ir kas su kuo miega.  

Tada kitas nuopuolis, kai, matyt, baisingai bijodami nesurinkti 5 % ir nepatekti į Seimą išreitingavo į viršūnes Antano Guogos tipažo žmones. Alekną ir Savicką. Nieko prieš, geri sportininkai ir viską. Bet populistiškiau kažin ar įmanoma. Pamatę Aleknos ir Savicko pavardes už liberalus balsuoti gali tik tie, kas už juos balsuodavo dėl Guogos buvimo partijoje. Ir tai nėra tikrasis hard core liberalų elektoratas.

Ir šitaip bebandydami surinkti tuos 5 % liberalai tik atbaido tikruosius ir ištikimuosius savo rinkėjus, nuvilia juos taip, kad tie apskritai nebenori balsuot rinkimuose ir supyksta ant liberalų taip, kad nebebalsuos už juos ne tik šį spalį, bet ir kituose artimiausiuose rinkimuose.  Taip besimėtydami tarp „norime išsaugoti tikruosius liberalų rinkėjus“ ir „reikia bet kokia kaina surinkti 5 %“ liberalai susivarys taip, kad tikrai tų procentų nesurinks.

Sėdžiu pikta ir pasimetus. Tai už ką balsuot? Juk jau užsiregistravau VRK, kad atsiųstų biuletenį į Goa.

Lazda turi du galus: koks jausmas būti nemėgstamu imigrantu?

#Brexit jau aptartas ir visaip praanalizuotas politikų, politologų, ekonomistų, bankininkų, eilinių žmonių gatvėse ir facebookuose. Prisipažinsiu, britai nustebino. Ir visokias įžvalgas ir pramatymus girdėti ir skaityti šiandien buvo įdomu, gi žurnalistinis smalsumas.

Pagalvojau ir dar apie vieną aspektą. Lazda turi galus. Tuo antruoju dabar ir gauna nemaža dalis lietuvių. Ne visi, bet tikrai dažnas (per dažnas) užsienyje (ir Lietuvoje) gyvenantis lietuvis yra labai neigiamai nusiteikęs prieš imigrantus tiek savo gyvenamoje šalyje, tiek gimtojoje Lietuvoje. Taip dažnai mūsų tautiečiai JK skundžiasi ir bjaurisi kaimynais indais, pakistaniečiais, lenkais, albanais, taip dažnai piktinasi, kad į Lietuvą privažiuos visokių „juodašiknių“. O šiandien sužinojo, kad britai (didesnė jų pusė) apie  juos galvoja lygiai taip pat kaip jie apie tuos „babajus“ ir „juodašiknius“. Kad jiems lietuviai ar kiti ES šalių piliečiai lygiai taip pat atgrasūs, kaip mūsiškiams emigrantams kiti savo šalį dėl vienokių ar kitokių priežasčių palikusieji.

Žinoma, ne visi, tikrai ne visi lietuviai JK nusiteikę rasistiškai. Daugybei žmonių gyvenimas svetimoje, daugiakultūrinėje erdvėje atvėrė platesnį akiratį, o kai kurie jau ir išvykdami jį tokį turėjo. Bet tiems su plačiu akiračiu šitas Brexit reikalas ir nebus toks skausmingas (nekalbu apie emocinį aspektą) kaip tiems, kurie dirba paprastus ir prastus darbelius (arba nieko nedirba) ir keiksnoja „babajus“. Londono City darbuotojas gana nesunkiai pakels sparnus į kokį Singapūrą ar Niujorką. O piktasis juodadarbis kitų imigrantų nemėgėjas jausis nukentėjęs ir sakys, kad britai durni ir siaurakakčiai, kad nevertina mūsų bei mūsų indėlio į jų ekonomiką

Ir dar. Nelabai linksma turi būti šalyje, kur beveik pusė piliečių liūdi dėl referendumo rezultatų. Ir dar keli milijonai jos gyventojų, ne piliečių, jaučiasi nereikalingi, atstumti ir pažeminti.