 |
| Argi nepanaši į Baltiją? |
Man patinka kaip
lūžta ta smėlio plutelė po pėdomis. Sunešta vėjo ir užpilta bangų ir vėl
sunešiota vėjo. Traška maloniai pavakare. Ir šįvakar Arabijos jūra man panaši į
mūsų Baltiją. Gal ženklas, kad pati nesuvokdama pasiilgau namų. O gal todėl,
kad vėjuota, o dangus su debesiukais, ne toks skaidriai mėlynas. Ir bangos
didelės. Ir saulė ne tokia kaitri. Gal todėl, kad smėlis nuo stipraus vėjo
susibangavo ir išsipaišė ornamentais, pažįstamais iš Nidos ar Smiltynės pliažų.
Ir dar šiandien
jūra išmetė Ganešos statulą, hinduistų dievybę. Pamaniau parsinešiu, šitoks
laimikis pačios jūros dovanotas turi nešti sėkmę. Tačiau vietinių buvau
instruktuota grąžinti tai kas jūros jūrai. Ganeša jon neatsitiktinai įkritęs,
statulą žmonės nuplukdė į jūrą per vieną iš hinduistų švenčių. Nors ir jaučiuos
šią pavakarę, kaip prie Baltijos, bet visgi turiu elgtis kaip prie Arabijos
jūros. Tad grąžinu dramblį (Ganeša taip atrodo) ten kur jam esą priklauso būti.
Teks pasikliauti savimi, o ne sėkmės talismanais. Nieko tokio, taip buvo iki
šiol ir sekėsi visai neprastai. Negaliu skųstis.
